Kalakuto istorija
Manoma, jog laukinius kalakutus atrado Meksikos gyventojai, o į Europą pirmą kartą juos atgabeno Kristupas Kolumbas XVI a. pradžioje. Keliautojas manė, kad kalakutai – povų šeimos paukščiai. Juos pavadino “tuka” -- indų kalba tai reiškia povą. Kiti šaltiniai teigia, jog kalakutams vardą sugalvojo amerikiečiai, kurie paukščius vadino “firkee”, o tai skamba panašiai kaip turkey (angl. “kalakutas”). Dar sakoma, kad vardas galėjo kilti nuo kalakutų skleidžiamo garso.
Europoje keptas kalakutas atsirado ne kaip kasdieninis, o kaip šventinis patiekalas. XX a. pradžioje jis nuo Šventųjų Kalėdų stalo sugebėjo nustumti žąsį net konservatyvioje Anglijoje. Nuo tada anglų kulinarai sukūrė daug įvairių kalakutų kepimo receptų, ypač kalėdiniam stalui: vieni kalakutą įdaro kaštonais su kumpiu, kiti – ryžiais su pomidorais, dar kiti – duona ir kumpiu arba avižinių dribsnių koše su dešra ir t. t.
Pasaulyje kasmet per Padėkos dieną suvalgoma mažiausiai 45 milijonai kalakutų, per Kalėdas – 22 milijonai, o per Velykas – 19 milijonų kalakutų. Izraelyje kalakutiena itin populiari, čia jos suvartojama daugiausiai – vienas žmogus suvalgo apie 14 kilogramų per metus. Lietuvoje kalakutienos nors kartą per mėnesį valgo apie 40 proc. gyventojų, o „Arvi kalakutų“ įmonė nuo 2004 metų pagamino produkcijos iš daugiau nei 2 mln. kalakutų.
Kalakutai Lietuvoje pradėti auginti dar XVIII a. viduryje grafų Tiškevičių ir kituose dvaruose. Tarpukario Lietuvoje jie jau puošė dažną ūkį – Prieš Šv.Kalėdas didesnių miestelių turguose būdavo gausus kalakutų pasirinkimas, patiekalus iš kalakutienos ruošdavo kunigų šeimininkės, vienuoliai, pirkliai ir kiti pasiturintys žmonės. Sovietmečiu, ištrėmus darbščiuosius ūkininkus į Sibirą, kolūkiai nesugebėjo auginti šių labai išrankių, lepių, daug priežiūros reikalaujančių paukščių. Kalakutai labai išrankūs – jie nelesa sugedusio ar nepažįstamo maisto, negeria nešvaraus vandens, nepakenčia triukšmo. Taigi vos ne 50 metų kalakutiena iš lietuvių virtuvės buvo bene išnykusi. Ištisa karta apie kalakutienos skonį žinojo tik iš literatūros ir pasakojimų, kad visi amerikiečiai Padėkos dienai kepa kalakutus. Tačiau šiandien kalakutiena, buvusi tik teoriškai žinomas prabangos produktas, vis populiaresnė.
Kalakutų mėsos skonis didele dalimi priklauso nuo to, kuo jie buvo maitinami. Sakoma, kad Kretingos dvaro Tiškevičių kalakutai, kad įgautų delikatesinį skonį, prieš pjaunant, būdavo penimi riešutais ir girdomi raudonu vynu. „Arvi kalakutų“ fermose auginami paukščiai penimi specialiai jiems skirtais subalansuotais pašarais, gaminamais „Arvi pašarų“ įmonėje.